Valda Verikaite „Sapne“
LT //
Kūrinys jungia paradoksą tarp minkštumo ir trapumo, tarp saugumo ir pažeidžiamumo. Pagalvė – intymus artumo ir poilsio simbolis – čia perkurta stiklo pavidalu. Ji tampa kieta, skaidri ir trapi, tačiau išlaiko minkštos formos iliuziją, kuri kviečia žiūrovą permąstyti savo santykį su materija ir jos simbolika.
Sklindanti vidinė šviesa įgauna metaforinę prasmę – lyg sapno blyksniai, kylantys iš pasąmonės, arba vidinė žmogaus šviesa, kurios neretai nepastebime kasdienybėje. Kai kuriose pagalvėse įspausta socialinių tinklų ikona tampa tuštybės ir nerealios, bet kartu realios tiesos ženklu, atspindinčiu mūsų šiuolaikinę patirtį virtualioje, pasąmonėje ir tikroje erdvėje. Šviesa ir simboliai čia tampa jungtimi tarp asmeninės patirties ir kolektyvinės vaizduotės, tarp iliuzijos ir realybės.
„Sapne“ atveria klausimą: ar trapumas yra silpnybė, ar jautrumo stiprybė? Net ir švelniausios formos gali būti pačios pažeidžiamiausios, tačiau būtent jose slypi didžiausias grožis. Kūrinys kviečia patirti sapno būseną, kurioje materija praranda savo stabilumą ir atveria naujas prasmes – tarp meno, poezijos, filosofinės refleksijos ir socialinės kritikos.
EN //
The work unites the paradox between softness and fragility, between safety and vulnerability. The pillow – an intimate symbol of closeness and rest – is here reimagined in the form of glass. It becomes hard, transparent, and fragile, yet retains the illusion of softness, inviting the viewer to reconsider their relationship with materiality and its symbolism.
The radiating inner light acquires a metaphorical meaning – like flashes of a dream rising from the subconscious, or the inner light of a human being that often remains unnoticed in everyday life. In some pillows, an imprint of a social media icon appears as a sign of vanity and of an unreal, yet simultaneously real, truth – reflecting our contemporary experience in virtual, subconscious, and tangible spaces. Light and symbols here act as a bridge between personal experience and collective imagination, between illusion and reality.
In a Dream raises the question: is fragility a weakness, or is it the strength of sensitivity? Even the softest forms can be the most vulnerable, yet within them lies the greatest beauty. The work invites the viewer to enter a dreamlike state, where matter loses its stability and opens up to new meanings – between art, poetry, philosophical reflection, and social critique.
